Dažnai žmonės jaučiasi nelaimingi. Baisiausia yra tai,
kad jiems būna sunku įvardinti savo nelaimės
priežastį. Galbūt darbas ne tas, galbūt šalia nėra mylimo žmogaus, galbūt
neturi galimybės nuvykti į svajonių šalį. Kai pradedi galvoti, priežasčių gali
atrasti begalės, bet ar tikrai tame slypi laimė?
Būna, kad galiausiai gauni tai, ko taip ilgai troškai,
tačiau vėl kažkas ne taip. Atrodo, kad pamiršai kaip džiaugtis, kaip tinkamai
įvertinti tai, kas dabar vyksta tavo gyvenime. Ir laimė vėl atrodo kaip kažkokia
tolima planeta, į kurią norint patekti reikėtų užšaldyti savo kūną keliems
šitmečiams. O kas, jei nuvykus ten paaiškės, kad tavo laimė slypėjo visai ne
tolimoj planetoj?
Laimė dažnai tapatinama su daiktais, žmonėmis, įvykiais.
Taip, tame yra dalis tiesos. Kai po sunkios dienos susitinki su geriausiu
draugu ir išsikalbi, atrodo, kad problemos pačios savaime išgaruoja. O galbūt
nusprendi save palepinti skaniu patiekalu ir gali juo mėgautis bežiūrint tikrai
gerą filmą? Galbūt kažkas tau pasiūlo savaitgalio kelionę, kurios metu pamatai,
susipažįsti, patiri.. Taip, tai tikrai gali suteikti laimės. Tačiau kas, jei po
sunkios dienos paskambinus draugui šis pasakys, kad turi planų ir susitikimą
teks atidėti? Arba jei neišsirenki kuo nori save palepinti, nes viskas jau
gerokai užknisę ir tai tik dar labiau sugadina nuotaiką?
Po
velnių, tai kur gi ta
laimė?
O ji yra čia.
Kaip kiekvieno iš mūsų organizme venomis cirkuliuoja kraujas, taip kiekvienas
turime gebėjimą susikurti laimę patys. Tokią laimę, kuri nepriklauso nuo
aplinkos, nuo žmonių ar įvykių. Tokios laimės neįtakoja tai, ar tavo piniginė
šiandien pilna ar pustuštė. Tokios laimės neįtakoja tai, ar tave šiandien kas
nors pagyrė ar išpeikė. Visai ne.
Ši laimė priklauso nuo tavo požiūrio. Nuo tavo požiūrio,visų pirmiausia, į save. Kaip tu save
priimi, kaip stipriai save myli ir gerbi. Kiek investuoji į save (ir tikrai ne
pinigine prasme). Ši laimė priklauso nuo to, kaip tu priimi kitus ir kaip moki
vertinti kitų laimę. Pripažinkite, pavydūs žmonės niekada nesidžiaugs savo
laime, jei kažkam šalimais nuskils
labiau. Ši laimė priklauso nuo to, kaip tu vertini pačius papraščiausius
dalykus, tokius kaip galimybę ryte nubusti, galimybę dirbti, galimybę rinktis,
galimybę mąstyti, galimybę reikšti savo nuomonę. Ir daugybę kitų.
Kasdien mes mechaniškai atliekam dešimtis veiksmų nė
nesusimąstydami, kokie dėkingi turėtume būti už tai, kad būtent mums suteikta
galimybė tai daryti ir tuo mėgautis. Ir taip, kartais mūsų gyvenimus užtraukia
juodi debesys ir ta galimybė ryte suvalgyti sveikus pusryčius ar diskutuojant
išsakyti savo nuomonę, su laime visiškai nesisieja ir atrodo, kaip grynų
gryniausias šlamštas. Bet tuomet reikėtų sustoti ir pagalvoti, kad būtent šią
akimirką kažkas tokios galimybės jau neteko, o galbūt to žmogaus galvoje buvo
šimtai grandiozinių planų kaip įgyvendinti likusius troškimus?
Išvada tokia, kad tik tuomet, kai savyje atrasime tą
laimės šaltinį, kuris pas kiekvieną yra neišsenkatis, išmoksime tinkamai
džiaugtis ir mus supančiais dalykais, įvykiais ir aplinkybėmis. Nepamirškit to
ir būkit laimingi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą