Kur slepiasi mano laimė?

Dažnai žmonės jaučiasi nelaimingi. Baisiausia yra tai, kad jiems būna sunku įvardinti savo nelaimės priežastį. Galbūt darbas ne tas, galbūt šalia nėra mylimo žmogaus, galbūt neturi galimybės nuvykti į svajonių šalį. Kai pradedi galvoti, priežasčių gali atrasti begalės, bet ar tikrai tame slypi laimė?

Būna, kad galiausiai gauni tai, ko taip ilgai troškai, tačiau vėl kažkas ne taip. Atrodo, kad pamiršai kaip džiaugtis, kaip tinkamai įvertinti tai, kas dabar vyksta tavo gyvenime. Ir laimė vėl atrodo kaip kažkokia tolima planeta, į kurią norint patekti reikėtų užšaldyti savo kūną keliems šitmečiams. O kas, jei nuvykus ten paaiškės, kad tavo laimė slypėjo visai ne tolimoj planetoj?

Laimė dažnai tapatinama su daiktais, žmonėmis, įvykiais. Taip, tame yra dalis tiesos. Kai po sunkios dienos susitinki su geriausiu draugu ir išsikalbi, atrodo, kad problemos pačios savaime išgaruoja. O galbūt nusprendi save palepinti skaniu patiekalu ir gali juo mėgautis bežiūrint tikrai gerą filmą? Galbūt kažkas tau pasiūlo savaitgalio kelionę, kurios metu pamatai, susipažįsti, patiri.. Taip, tai tikrai gali suteikti laimės. Tačiau kas, jei po sunkios dienos paskambinus draugui šis pasakys, kad turi planų ir susitikimą teks atidėti? Arba jei neišsirenki kuo nori save palepinti, nes viskas jau gerokai užknisę ir tai tik dar labiau sugadina nuotaiką?

Po velnių, tai kur gi ta laimė?

O ji yra čia. Kaip kiekvieno iš mūsų organizme venomis cirkuliuoja kraujas, taip kiekvienas turime gebėjimą susikurti laimę patys. Tokią laimę, kuri nepriklauso nuo aplinkos, nuo žmonių ar įvykių. Tokios laimės neįtakoja tai, ar tavo piniginė šiandien pilna ar pustuštė. Tokios laimės neįtakoja tai, ar tave šiandien kas nors pagyrė ar išpeikė. Visai ne.

Ši laimė priklauso nuo tavo požiūrio. Nuo tavo požiūrio,visų pirmiausia, į save. Kaip tu save priimi, kaip stipriai save myli ir gerbi. Kiek investuoji į save (ir tikrai ne pinigine prasme). Ši laimė priklauso nuo to, kaip tu priimi kitus ir kaip moki vertinti kitų laimę. Pripažinkite, pavydūs žmonės niekada nesidžiaugs savo laime, jei kažkam šalimais nuskils labiau. Ši laimė priklauso nuo to, kaip tu vertini pačius papraščiausius dalykus, tokius kaip galimybę ryte nubusti, galimybę dirbti, galimybę rinktis, galimybę mąstyti, galimybę reikšti savo nuomonę. Ir daugybę kitų.

Kasdien mes mechaniškai atliekam dešimtis veiksmų nė nesusimąstydami, kokie dėkingi turėtume būti už tai, kad būtent mums suteikta galimybė tai daryti ir tuo mėgautis. Ir taip, kartais mūsų gyvenimus užtraukia juodi debesys ir ta galimybė ryte suvalgyti sveikus pusryčius ar diskutuojant išsakyti savo nuomonę, su laime visiškai nesisieja ir atrodo, kaip grynų gryniausias šlamštas. Bet tuomet reikėtų sustoti ir pagalvoti, kad būtent šią akimirką kažkas tokios galimybės jau neteko, o galbūt to žmogaus galvoje buvo šimtai grandiozinių planų kaip įgyvendinti likusius troškimus?

Išvada tokia, kad tik tuomet, kai savyje atrasime tą laimės šaltinį, kuris pas kiekvieną yra neišsenkatis, išmoksime tinkamai džiaugtis ir mus supančiais dalykais, įvykiais ir aplinkybėmis. Nepamirškit to ir būkit laimingi.