Būti savimi = išgelbėti pasaulį (?)

Ar pagalvojate kiek vaidmenų turime susikūrę skirtingoms situacijoms? Artimų draugų kompanijoje mes vienoki, darbe ar gatvėje – dar kitokie. Ir dažnai šie vaidmenys kyla visiškai nesąmoningai, ne todėl, kad bandome save kažkaip pateikti ar įrodyti kažką. Tiesiog renkamės lengviausią kelią – prisitaikymą.

Kai prisitaikome, manome, kad būsime pripažinti, kad mus aplinkiniai gerbs ir galbūt netgi pamėgs. Žmogus, vos pradėjęs suvokti savo egzistenciją, jau ieško pripažinimo ir užuovėjos. Niekas nenori likti nesuprastas.

Taip ir gyvenam nežinodami kas ir kada atlieka vaidmenį, o kas – nuoširdžiai atsiveria mums.

Tačiau taip ir mirsim gyvendami teatre, jei tik spėliosime kokios yra aplinkinių intencijos. Kad iš tiesų pradėtume gelbėti pasaulį, turime pradėti nuo savęs (tikrai „nenuvalkiota“ išmintis, bet kas paneigs, kad neiteisybė?).

Taigi, pradedame nuo savęs. Ir tikriausiai pirmas ir pats sunkiausias klausimas kyla kiekvienam: o kas aš esu? Aš esu Aš. Ooo, tai koks tas AŠ?

Tas AŠ tai toks, kuris žiūri į debesį ir mato ten drakoną, nesvarbu, kad šalia esantis žmogus per galvą versdamasis bando įrodinėti, kad ten – drugelis. Tas AŠ – klausosi muzikos, kuri jam patinka nepriklausomai nuo to, ar vakar ji buvo TOP‘e. Svarbu tai, kaip AŠ jaučia muziką.

AŠ renkasi dalykus ir vertina juos pagal skalę, kuri kyla iš mūsų Esybės, kurios žodžiais taip paprastai nenusakysi. AŠ sugeba išsakyti savo nuomonę ir priimti kitą jos neužginčydamas, o sugebėdamas diskutuoti. AŠ sugeba džiaugtis dalykais tyliai, nedemonstruodamas jų instagrame ir nesitikėdamas sulaukti bent keletos like, jog galėtų pasimėgauti ta mintimi, jog kažkas ir be jo žino apie jį ištikusią laimę (nors kažin ar ta laimė lieka tokia asmeniška).

AŠ nebijo būti nepripažintas, nes giliai viduje suvokia, jog aplinkui yra galybė bendraminčių, kurie jį mielai priims tokį, koks AŠ yra iš tiesų.

Ir tuomet nebelieka laiko tuštiems pokalbiams, apkalboms, pykčiui ir nusivylimams. AŠ gyvena savo gyvenimą juo besimėgaudamas ir besidžiaugdamas. Sukuriama nuostabi Energija, kuri pritraukia šalia žmones, panašiai mąstančius ir matančius, panašiai girdinčius ir suvokiančius pasaulį.

Ir tokia Laimė ir Energija gelbėja pasaulį.

Sekmadienio Muzika 

Sekmadienio prisiminimai. Kotoras. 2015 m.