Ačiū!

Kasdien mes lekiam ir skubam, galvose verda šimtai, o kartais net ir tūkstančiai minčių. Dažnai tiesiog pamirštam apsidairyti kas vyksta aplinkui, galvojam kaip reikia susidėlioti dienos darbus, kad viską suspėtume, rytais prisimename, kad vakare reikės nueiti miegoti anksčiau, keliaudami į namus iš mokyklos, paskaitų ar darbo galvojame ko trūksta šaldytuve, ką valgysim, ar nieko nepamiršome nusipirkti parduotuvėje. Normalu, tai kasdieniai rūpesčiai (nors ar tikrai tai rūpesčiai?), kurie užima didžiąją dalį mūsų minčių.

Dar į mūsų mintis nugula laikraščių antraščių nuotrupos, televizijos, radijo laidų pranešimai, kurie dažniausiai bruka į galvą informaciją apie kraupias avarijas, karą, nelaimes, pyktį ir nelaimingus žmones. Vieni su pavydu žvelgia į ekranuose besišypsančius veidus, kuriems „nuskilo“ pakeliauti po šiltus kraštus, kurie sėkmingai plėtoja verslą ar tiesiog vietoj ir laiku atsiduria, ir atrodo, gauna viską, ko panorėję. Sėdim ir dūsaujam. Ir jaučiamės nelaimingi.

Tačiau ar dažnai susimąstome, kad atsikėlus ryte pirma mūsų mintis turėtų būti: Ačiū. Ačiū už šiltą lovą, ačiū už stogą virš galvos, ačiū už tai, kad šiandien esu GYVAS. Visos mus užgriūvančios problemos (kartais, visai neproblemiškos) laikui bėgant išsisprendžia. O kai esame dėkingi, kelias link finišo, link galutinio problemų išsprendimo, tampa ne toks jau ir duobėtas.

Niekada nepamirškime padėkoti SAU, kad atrandame savyje jėgų daryti darbus, kurie galbūt ne visuomet teikia malonumą. Nepamirškime padėkoti aplinkiniams, kurie į mūsų gyvenimą atneša daug šviesos. Dėkingi turime būti visuomet ir visur. Net ir skaudžios pamokos yra tik dar viena priežastis būti dėkingiems, nes jos mus moko. Moko nebekartoti tų pačių klaidų, moko būti stipresniais, protingesniais, įžvalgesniais.

Patikėkite, būdami dėkingi būsite ir laimingi. Galvoje sukantis tokioms mintims, žmonės tampa sąmoningesni, jiems gimsta įvairiausios idėjos, aplanko įkvėpimas ir tokiu būdu randami sprendimai iš, atrodo, kebliausių ir sunkiai išsprendžiamų situacijų.

Tad kad ir kokia buvo ši jūsų diena: velniškai gera ar siaubingai netikusi, atsigulę į lovą prisiminkite visas priežastis, už kurias jūs esate dėkingi. Patikėkite, tai veikia!

Jau daugiau nei pusę metų nebeskaitau jokios bulvarinės spaudos, dar ilgiau nežiūriu televizijos laidų, kurios kupinos pranešimų apie nelaimes, nesėkmes ar tiesiog yra perpildytos tuščiais plepalais apie tuščius dalykus. Mieliau renkuosi knygą, gerą filmą, dokumentiką ar intelektualią laidą. Beveik kasdien stengiuos padėkoti Visatai už galimybes, kurias ji man suteikė, už žmones, kurie buvo ar yra mano gyvenime.

Ir žinot, šiandien pastebėjau, kad sėdžiu ir šypsausi, nes mintyse tuo metu dėkojau.