Šlapias ir šaltas lapkričio vakaras yra pats tinkamiausias mintimis sugrįžti į lietingąją Florenciją. Nors lijo visą dieną, bet lietus visiškai netrukdė. Pagrindinis tikslas Florencijoje - Santa Maria del Fiore. Santa Maria del Fiore yra Romos katalikų bažnyčios arkivyskupystės katedra, kuri garsėja savo kupolu, raštais margintom sienom. Ši bažnyčia stovi Piazza del Duomo aikštėje. Galima kopti į abu bokštus, leistis į rūsį, pasivaikščioti pačioje katedroje. Kopimas į bokštus kainuoja 10 eurų žmogui. Aukštis tikrai svaiginantis. O tą dieną ne tik lijo, bet ir pūtė smarkus vėjas.. Po kojomis nugulė raudoni Florencijos stogai. Pačioje katedroje - keista ramybė: dega žvakutės, žmonės tylūs, ramūs, visur prieblanda. Įdomus jausmas užklupo, nors ir esu netikinti, bet vidų užplūdo ramybė. Gaila, kad po tiek laiko rašant išgaravo visų kitų matytų vietų pavadinimai, bet tai labiau buvo pavienės aikštės ar pastatai. Žinoma, viskas gražu ir didinga. Florencija tikrai verta dėmesio. Tikriausiai kaip ir viskas šitam pasauly... :)
Sekantis uostas - Neapolis/Pompėja. Vos išėjus ant denio ryte mus pasitiko kylančios saulės nutviekstas ir migloje besislepiantis Vezuvijus. Nerealus vaizdas! Papusryčiavę keliavome autobusu į Pompėją. Manau, kad gidas yra būtinas vaikštant Pompėjoje, nes papasakojo labai daug specifinių dalykų apie Pompėjos gyventojų namų struktūrą, apie gatvių išplanavimą ir pačią Pompėjos istoriją. Tikrai keistas jausmas vaikščioti po miestą, kai žinai kokia skaudi nelaimė ten įvyko. Tačiau kartu ir labai įdomu, labai nesunku įsivaizduoti ten virusį gyvenimą, nes išlikusios visos gatvės, papstatų griuvėsiai, teatrų aikštės. Namų sienos margintos ornamentais. Taip pat teko matyti ir žmonių griaučių, tų, kurie liko namuose išsiveržus Vezuvijui. Taip pat buvo likę labai daug buities reikmenų..ir teko pamatyti lavoje sustingusio vaiko lavoną. Šalia Pompėjos griūvėsių veikia turgelis su gražiais pardavėjais italais, kurie išgirdę žodį Lithuania sušuko: "Laba diena!" Grįžę į laivą papietavome ir išėjome pasivaikščioti po Neapolį. Miestas nešvarus, tačiau jame kaip ir kituose miestuose vyrauja itališka dvasia: garsiai kalbantys italai, motoroleriai, pica ir pasta.. :) Kas nuliūdino, tai siauromis gatvelėmis vos prasispraudžiantys turistiniai autobusiukai, kuriuose sėdėjo žmonės ir dairėsi.. Labai gaila, kad žmonės gaili keletos valandų ir jėgų patys apeiti šurmuliuojančias gatveles. Tikrai darosi liūdna pagalvojant, kad po kurio laiko visos gatvelės bus užkimštos tokiais autobusiukais ir ta itališka dvasia gali tapti tik gražiu gražiu kažkada sapnuotu sapnu..
Priešpaskutinis uostas - Dubrovnikas. Vaikščiojom po miestą, po vietas, kuriose buvo filmuojamas garsusi serialas "Game of Thrones". Nuo laivo iki sienos teko eiti ~3-4 km. Pasivaikščiojimas siena - 100 kunų - 13 eurų žmogui. Pasivaikščioti siena (~2 km.) tikrai verta. Matosi miestas, jūra.. Atsiveria tikrai gražūs vaizdai. Galima kopti į bokštus. Pilies gatvelės taip pat labai gražios.. Pasivaikščioję jomis nusprendėm keliauti link paplūdimio. Išsimaudėm ir prasidėjo didžiulė liūtis, griaudėjo ir žaibavo, tačiau lietus merkė dar stipriau. Grįžti tą patį atstumą iki laivo buvo tikras iššūkis, grįžom permirkę iki paskutinio siūlelio. Toks jau tas ruduo Viduržemio jūros regione.. Šiltas, bet labai lietingas.. :)
Ir po Dubrovniko mūsų laivas pasuko atgal link Venecijos. Įplaukiant į rudeniu besipuošiančią Veneciją lijo lietus. Atrodė viskas aplink liūdėjo, kad ši nuostabi kelionė ėjo į pabaigą. Bet net ir pabaigos būna labai gražios! Kadangi Veneciją spėjome apvaikščioti prieš laivui išplaukiant, nusprendėme aplankyti dvi, greta Venecijos išsidėsčiusias salas - tai Murano ir Burano salos.
Pirmoji sala - Murano. Čia yra gaminami papuošalai, indai ir kitokie suvenyrai iš Murano stiklo. Aplankėme dirbtuves, kuriose vyrai gamino įvairiausius stiklinius gaminius iš Murano. Tikrai buvo įdomu stebėti kaip gimsta šie gražūs daikčiukai. Po to apvaikščiojome vietines parduotuvėles, kurios labai tinkamos ieškoti lauktuvių - Murano stiklo gaminių pasirinkimas čia milžiniškas!
Iš Murano salos laiveliu išplaukėme į Burano salą. Tai kažkas įspūdingo! Visi namukai - skirtingų ir ypatingai ryškių spalvų. Visi puošti gėlėmis, užuolaidėlėmės. Ir vėl - vienintelis transportas - valtys arba dviračiai. Čia moterys užsidirba nerdamos, siūdamos, siuvinėdamos.. O vyrai - žvejodami. Atskiras spalvotas pasaulis, kuris niūriam lietaus ir apniukusio dangaus peizaže spalvino sielą.
Tai va.. Ir baigės ta graži kelionė. O prisiminimai su kiekviena diena tik stiprėja. Esu dėkinga gyvenimui, kad gavau tokią galimybę, visa tai patirti!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą