Rudens vakarais gali šildyti ne tik arbata ar minkštas pledas. Labai stipriai sušildo ir prisiminimai. Todėl dabar dalinuosi antrąja savo pasakojimo apie atostogas dalimi. Jūsų vėl laukia 3 uostai. Pasiruoškit, išplaukiam!
Sekantis mūsų uostas - Roma. Romą galėčiau pavadinti vienu dideliu muziejum: kur bepasisuksi, stūkso koks nors įstabus grožis, griūvėsiai primena apie kažkada čia virusį didingą gyvenimą. Iš tiesų net sunku pasakyti koks jausmas apima atkeliavus į Romą, nes ten susipina viskas: praeitis, didingumas, tos pačios siauros gatvelės, didžiulis miesto šurmulys, istorija.. Tiesiog neįmanoma neįsivaizduoti koks gyvenimas ten tekėjo kasdien, kokie žmonės vaikščiojo, ką jie veikė, kaip gyveno. Ką pamačiau Romoj? Panteoną. Įėjimas ten nemokamas, aplinkui didelė aikštė, pilna žmonių, daug turistų. Taip pat Navonos aikštę (Piazza Navona spustelėkite, kad pamatytumėte aprašymą). Labai labai labai apmaudu, kad Trevi fontanas (Fontana di Trevi spustelėkite, kad pamatytumėte aprašymą) yra renovuojamas, todėl nepamatėme to nuostabaus regininio: vandens nėra, viskas uždengta. Tačiau žmonių vis vien gausybė! Žinoma, kaipgi Roma be Koliziejaus. Apžiūrėjom tik išorę. Koliziejus taip pat atnaujinamas, todėl dalis, kuri jau atnaujinta yra visiškai neprimenanti senovės. Visas įstabumas užgožtas.. Tačiau kitaip pastatas tikriausiai nebeatlaikytų. Beje, eilės į Koliziejų nežmoniškos, kainos taip pat nemažos. Norėjom įsigyti bilietą, jog būtų galima patekti į Koliziejų ir dar apžiūrėti vienus griuvėsius, tačiau kaina buvo ~36 Eur dviems žmonėms. Todėl nusprendėm, kad gana pamatyti ir išorę, o piniginės ir kojų pagailėjom. Šalia Koliziejaus stūkso ir Konstantino triumfo arka. Taip pat nuostabus objektas. Kai įsižiūri ir susimąstai, kiek darbo yra įdėta į kiekvieną raidę, kiekvieną detalę.. Tikriausiai žmonija daugiau niekada nesukurs nieko tokio išskirtinio ir nuostabaus, kaip mano minėti istoriniai objektai, suprojektuoti ir pastatyti be jokių įmantrių technologijų. Išlieta daug prakaito, įdėta daug darbo ir fantazijai leista pasireikšti ypatingai. Galiausiai atsidūrėme ten pat nuo kur ir pradėjome mūsų kelionę po Romą - Venecijos aikštėje, kurioje pastatytas Viktoro Emanuelio II paminklas (Monumento Nazionale a Vittorio Emanuele II spustelėkite, kad pamatytumėte aprašymą). Vis galvojom, kaip tos statulos ten taip aukštai užkeltos.. :) Ten pat yra ir muziejus, kurį verta aplankyti. Įėjimas nemokamas, gražios skulptūros, bet mus labiau suviliojo tai, jog ten buvo terasa. Užlipom į patį viršų ir galėjom grožėtis Roma iš viršaus. Tiesiog.. Sunku surasti žodžius, kuriais galėčiau apibūdinti Romą. Geriau pamatyti.
Sekantis uostas - Monte Karlas. Nuo tos kelionės Monte Karlas man siesis su vienintele daina. Taip, miestas nuostabus, prabangus, bet tos bangos, kurios daužėsi į uolas.. Geresnės hipnozės nebūtų jokiam hipnozės seance! O čia tik ramybė akims, ausims ir sielai. Nežinau kiek laiko taip prastovėjau žvelgdama į tas bangas.. Ir virš tų bangų, viršuje ant uolų yra tarptautinė Monako mokykla. Ir aš niekaip nesuprantu, kaip moksleiviai ten sugeba susikaupti, kai šalia toks grožis. Taip pat apėjome F-1 trasą, Čempionų alėją (galite pažiūrėti čia kas puikuojasi šioje alėjoje), apžiūrinėjom jachtas, Monte Karlo kazino. Kai kurios kainos probloškiančios! Pavyzdžiui 30 kvadratinių metrų buto nuoma ten atsieina 2500 eurų per mėnesį + mokesčiai! O butai kainuoja ir po 13 milijonų eurų! Svarbiausia, kad butų kainos neproporcingai didelės pagal butų plotus. Jachtų kainos taip pat įspūdingos. 30, 60 milijonų eurų.. Nežinau iš kur jų tiek gauti, kad kas rytą galėčiau hipnotizuotis tomis bangomis :)
Sekantis uostas - Genuja. Miestas visiškai kitoks, nei prieš tai matyti. Nenorėčiau ten atsidurti naktį! Ėjome siauromis gatvelėmis, aplinkui parduotuvėlės: nuo žuvies iki bongų, nuo skarelių iki technikos. Visko labai daug! Bet tos gatvelės tokios siauros, o jomis einant į tave sminga daugybė žvilgsnių, vertinančių ar geras tavo fotoaparatas, ar stora piniginė. Tose gatvelėse virė visiškai kitoks gyvenimas, toks jausmas, kad žmonės turi ten savo taisykles, savo gyvenimo ritmą, visiškai besiskiriantį nuo aplinkui verdančio gyvenimo. Labai įdomu buvo tai, jog einant tokia siaura gatvele, staiga atsiduri aikšteje su gražia sena bažnyčia ar pan. Ką verta pamatyti, tai senamiestį! Gatvė neilga, tačiau labai graži architektūra, daug šviesiau ir gyvenimas jau panašėja į civilizuotesnį. Tačiau labiausiai Genujoje įsiminė "draugai", kurie viską dalina "for free" ir po to paprašo pinigų. Ir jei tu neturi smulkių, jiems ne problema: "duok 10, aš tau atiduosiu 5". Dar kartą išmokau pamoką: NNNNN - niekas niekada nieko neduoda nemokamai. Tačiau, kad ir kaip skirtųsi Genuja nuo Romos, Venecijos ar Monte Karlo, verta ten apsilankyti, pamatyti kitokį ten verdantį gyvenimą. Tik draugų naujų iš ten nereikia :)
Greitai sušildysiu jus kitais prisiminimais! O dabar - arrivederci!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą