Vakar buvo dar vasara. O šiandien jau ruduo. Nors pažvelgus į termometro stulpelį galėčiau teigti - vidurvasaris, bet persivertę kalendoriaus lapeliai garsiai šaukia: RUDUO!!!
Nori nenori, bet metų laikų kaita palieka ryškius pėdsakus: keičiasi gamta, parduotuvių vitrinose pasirodo naujos drabužių kolekcijos, keičiasi pramogų pasiūla, bet svarbiausia, kad ši kaita pas kiekvieną iš mūsų nusėda savaip. Kalbant apie rudenį, tai vieni jo laukia, kiti purtosi ir bijo net pagalvoti, kad vasara jau baigės, o su rudeniu iš gyvenimo, atrodo, išsibraukė ir visi malonumai.
Galbūt nereikėtų taip pykti ant rudens? Kad ir koks darganotas ir niūrus jis kartais būna, bet vos tik jam prasidėjus, ruduo iš visų jėgų stengiasi būti gražus: negailėdamas jėgų spalvina medžių lapus, raudonai nudažo rytinę saulę.. o jei lietus nenustoja pliaupti iš dangaus, tai ruduo bando kuo gražiau barbenti į palanges - kad galėtume ramiai miegoti ar tyliai pasvajoti.
Ruduo iš manęs neatima nieko. Nei lakštingalų rytų, kuomet netyčia vos brėkštant pramerki akis ir girdi tą nuostabų ulbėjimą, nei ilgų vakarų, nei šilumos.. Viskas ramiai nugula prisiminimuose ir jais galiu bet kada pasidžiaugti.
Ruduo man atneša vėsius rytus, su besislepiančia saule. Ruduo man atneša ramybę ir dar didesnę erdvę mintims. Ruduo gali būti stebuklingas su visu kartais per stipriu vėju ar per šaltu lietum, su kartai liūdnais ir per ilgais vakarais. Ruduo gali būti stebuklingas, kai tik to nori.
Ir ne tik ruduo. Bet šiandien aš apie rudenį.
Nuotrauką pasiskolinau iš www.pinterest.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą