Mėgstu skaityti knygas. Jose parašyta tiek daug esminių dalykų: vieni iš jų yra savaime aiškūs, tačiau išberti juodomis raidėmis, tampa dar aiškiau suvokiami; kiti - nauji ir dar negirdėti, kurie mus praturtina, praplečia akiratį, požiūrį į aplinkinius, į pasaulį.
Esu perskaičiusi nemažai knygų, kiekviena manyje paliko vienokį ar kitokį pėdsaką, žymę, iš kiekvienos pasisėmiau kažko naujo. Kartais būdavo ir taip, jog užvertus knygą apimdavo liūdesys, nes baigdavosi kelionė, baigdavosi tas gyvenimas, į kurį aš įsiliedavau skaitydama. Galbūt viena iš didžiausių priežasčių, kodėl taip mėgstu skaityti, tai mano įsijautimas: aš gyvenu knyga, aš šalia jos herojų, liūdžiu, juokiuosi ir mąstau.
Ir šiandien aš baigiau skaityti dar vieną Knygą. Tai nėra šiaip sau knyga, tai Knyga iš didžiosios K :)) Tai Gregory David Roberts Knyga "Šantaramas". Turiu prisipažinti, kad ir kiek puslapių esu pervertusi per savo gyvenimą, bet šie 756 puslapiai mane nusinešė į visiškai kitą pasaulį, privertė pajusti tai, kas virpino širdį ir gniaužė gerklę. Ne kartą skaitant man bėgo ašaros, ne kartą versdama šios Knygos puslapius aš nuoširdžiai juokiausi. Šioje Knygoje autorius aprašo savo paties gyvenimą. Ir tikriausiai visas jo gyvenimas prasidėjo tik atvykus į Bombėjų.. Norėdama sudominti pasakysiu, jog autorius aprašo gyvenimo įvykius, kai pabėgo iš geriausiai saugomo Australijos kalėjimo ir atsidūrė Bombėjuje, kur ir prasidėjo visa ši neįtikėtina ir neapsakomai nuostabi žmogaus kelionė, jo istorija.
Net rašant sunku rinkti žodžius, bet šioje Knygoje atsiskleidžia didžiulė meilė moteriai, miestui, artimam žmogui. Vieni puslapiai persmelkti begalinio skausmo, sielvarto ir nevilties, kiti kupini aistros, meilės ir gyvenimo džiaugsmo. Ši Knyga privertė mane pamilti Indiją: skaitydama jaučiau tą tvankų orą ir šurmulį tvyrančius Bombėjaus gatvėse, jaučiau švelnų vėją saulei besileidžiant ir girdėjau bangų ošimą, joms atsimušant į raudonai nutviekstą smėlį. Knyga kupina nuoširdumo ir pasitikėjimo, išdavysčių ir melo, pagalbos ir pasiaukojimo, nelegalių darbų ir smurto. Tiesiog žodžių trūksta, norint apibūdinti viską, kas į ją yra sudėta.
Skaitydama "Šantaramą" supratau, koks nuostabus žmogaus gyvenimas, kiek daug jis gali pakelti ir ištverti, kiek daug bandymų jam gali būti siunčiama, kol giliai viduje jis pajunta ramybę. Tik skaitydama supratau, kokia didelė kartais gali būti laisvės kaina, kokie skaudūs gali būti išsiskyrimai ir netektys, kaip stipriai galima mylėti artimą žmogų ir kaip stipriai gali jį gerbti ar jo nekęsti.
Knygos veiksmas - nuo skurdžių Bombėjaus lūšnynų iki prabanga tviskančio paslaptingo mafijos gyvenimo, nuo viską žudančio ir mirtimi alsuojančio karo, iki jaukių pašnekesių ir juoko visų pamėgtoje kavinėje, nuo meilės, aistros proveržių iki neapsakomos neapykantos išsiliejimo, dažnai pasibaigiančio mirtimi. Knygos veikėjai - nuo žiauriausių mafijozų iki lūšnynų gyventojų, nuo prostitučių iki protingų ir išsilavinusių žmonių. Ir kiekvienas jų, nesvarbu kas jis bebūtų, autoriaus gyvenime paliko didžiulį pėdsaką. Kiekvieno iš šių žmonių akys, lūpos ir žodžiai kažko išmokė. Ir visa tai nugulė šios nuostabios Knygos puslapiuose.
"Šantarame" radau begalę minčių, kurios mane sukrėte, atvėrė akis ir privertė susimąstyti. Visas jas kruopščiai nusirašiau į užrašų knygelę ir žinau, kad branginsiu, nes tai neįkanojama patirtis žmogaus, kuris gyvenime praėjo tikrą pragarą ir vis dėlto savo knygą pabaigė šiais žodžiais:
"Žiūrėdamas į žmones, klausydamasis iš visų pusių sklindančios lūšnyno kvėpavimo, dūsavimo, juoko, priešinimosi vargui muzikos, prisiminiau vieną mėgstamiausių Kadarbhajaus posakių. Kiekvienas žmogaus širdies tvinksnis, - ne kartą sakė jis, - yra galimybių visata. Ir man pasirodė, kad aš pagaliau tiksliai supratau, ką jis norėjo pasakyti. Jis bandė man paaiškinti, kad kiekvieno žmogaus valia gali pakeisti likimą. Iki šiol maniau, kad likimas yra nepakeičiamas: skirtas mums, kai gimėme, ir pastovus kaip žvaigždžių sukimasis. Bet staiga suvokiau, kad gyvenimas keistesnis ir gražesnis. Nesvarbu, kokiose aplinkybėse atsiduri, kaip tau sekasi ar nesiseka, gali iš esmės pakeisti savo gyvenimą viena mintimi ar vienu meilės poelgiu. <...> Mes taip darome. Iš pradžių žengiame į priekį viena koja, paskui kita. Dar kartą žvilgtelime į pasaulio pyktį ir šypsenas. Mąstome. Veikiame. Jaučiame. Įdedame savo mažutį indėlį į gėrio ir blogio potvynius bei atoslūgius pasaulyje. Nešame savo šešėlių kryžių tikėdamiesi sulaukti dar vienos nakties. Viltingą naują dieną pakeliame širdį aukštyn. Su meile: aistringu kitos nei mūsų tiesos ieškojimu. Su ilgesiu: tyru neišreiškiamu troškimu būti išgelbėtiems. Nes kol lemtis laukia, gyvename toliau."
Ir iš tiesų, neįmanoma to papasakoti, turite patys tai patirti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą